Panevėžietis įrodė, kad praktika – puiki galimybė pradėti karjerą

Niekam ne paslaptis, kad dalis studentų praktiką atlieka tik fiktyviai arba nežiūri į šį etapą rimtai. Ką jie praranda? Ar įmanoma per praktiką gauti darbą?

Panevėžio kolegijoje elektromechaniką studijuojantis 21-erių metų Irmantas Juknevičius savo pavyzdžiu įrodė, kad praktika – puiki galimybė pradėti karjerą.

Studijų pasirinkimas – pirmas žingsnis svajonių profesijos
Neretai absolventai dvejoja kokią specialybę rinktis. Juos blaško aplinkinių patarimai, sėkmingi autoritetai ir noras rasti pelningiausią nišą. Tačiau pamirštamas esminis momentas – stipriosios savybės ir nuo vaikystės lydimi talentai.

Irmantas, priešingai, sekė savo gebėjimais ir vaikystės pomėgiais, pasirinkdamas specifinę elektromechanikos specialybę. Dar vaikystėje jis žaidė su RC modeliais, domėjosi mechanika ir elektros sujungimais, o tėtis, norėdamas paskatinti atžalos pomėgį, padovanojo lituoklį. Todėl litavimo įgūdžius lavino maždaug nuo 10-11 metų.

Šiuo metu I. Juknevičius jau antrakursis ir nė kiek nesigaili, kad nepaliko nuošalyje savo pomėgių, o juos tobulina studijose ir plečia žinių bei gebėjimų spektrą.

Praktika – karjeros pradžia
Studentas pasakoja, kad jų kolegijoje kas pusmetį organizuojama praktika įvairiose įmonėse. Ji trunka maždaug 1-2 savaites. Pavasarį Irmantą ir dar vieną jo grupės studentą atsitiktiniu būdu paskyrė atlikti praktiką Panevėžyje įsikūrusioje įmonėje „Serpantinas“, o visa grupė buvo išskirstyta po skirtingas įmones. Anot studento, praktikos vieta jam patiko, kadangi „Serpantinas“ – sparčiai pajėgumus plečiančianti bei auganti įmonė, kuri siūlo rinkai inovatyvius robotikos sprendimus.

Irmanto praktika truko dvi savaites. Per tą laikotarpį jaunuoliui reikėjo atlikti paskirtas užduotis ir kasdien dirbti pilną darbo dieną (8 val.). Visą darbo dieną Irmantas praleisdavo dirbtuvėse. Atliekant praktikos užduotis, kolegos pastebėjo studento gabumus ir užsiminė, kad šioje įmonėje trūksta darbuotojų bei paskatino kreiptis į vadovą. Jaunuolis susidomėjo galimybe. Nors toks žingsnis nebuvo planuotas, be to, Irmantas vykdė individualią veiklą, vis tik pasinaudojo patarimu ir kreipėsi į „Serpantino“ vadovybę.

Vadovas taip pat buvo patenkintas Irmanto darbu, įgūdžiais ir asmeninėmis savybėmis, todėl priėmė į darbą.

Beliko tik suderinti studijas su darbu. Tai nebuvo sudėtinga, kadangi paskaitos vyksta nuotoliniu būdu. Darbdavys atsižvelgė į esamą situaciją, suteikdamas Irmantui lankstesnį grafiką, kad spėtų po darbo grįžti prie vakarinių mokslų.

Šiuo metu I. Juknevičius yra suvirinimo įrangos techninio aptarnavimo meistras. Jis „Serpantine“ atlieka garantinį ir pogarantinį aptarnavimą. Darbuotojas patenkintas darbo pobūdžiu ir jo įvairove, nes tvarkymui pristatomi skirtingi prietaisai. Todėl skiriasi jų specifika ir galima plėsti elektromechanikos įgūdžius.

Kodėl svarbi praktika?
Pasak Irmanto, teorija be praktikos nebus pilnavertė. Tik pastaroji padeda suvokti teoriją ir paversti ją praktiškai naudinga.

Taip pat tai galimybė susirasti darbo vietą ir pajamų šaltinį. Juk neretai už studijas reikia patiems mokėti, o už praktiką taip pat niekas nemoka, nes tai studijų dalis.

Kaip tikslingai išnaudoti praktiką?
Vieni praktikos vietą pasirenka patys, o kitiems ji priskiriama. Jei norite tikslingai išnaudoti šį laikotarpį, žvelkite į tai atsakingai.

I. Juknevičius rekomenduoja per studijų laikotarpį išbandyti skirtingas sritis, kad lengviau pavyktų suprasti, koks darbas priimtiniausias.

Ką daryti, kad per praktiką pastebėtų ir įvertintų?
Studentas pasakoja, kad jam pagelbėjo vaikystėje įgyti litavimo įgūdžiai, kuriuos gana greitai pastebėjo kiti „Serpantino“ darbuotojai.

Žinoma, greta techninių įgūdžių reikalingos ir asmeninės savybės. Šiuo atveju Irmantui padėjo tvarkingumas, atsakingas požiūris į detales  ir kitos savybės, reikalingos jo darbo pozicijai. Studentas, peržengęs pirminį jaudulį, greitai rado bendrą kalbą su vyresniais darbuotojais ir darniai įsiliejo į kolektyvą. Kolegos mielai dalinasi daugiamete patirtimi ir patarimais, taip padėdami greičiau ugdyti profesinius įgūdžius.

I. Juknevičius kol kas apie ateitį per daug negalvoja, bet tikisi kilti karjeros laiptais, auginti profesionalumą ir asmeninį tobulėjimą.